LINDA KAPTEJNE-VEJTA,   gyd. dermatologė, dermatologijos klinika „Veselības centrs 4“, Ryga.

Po  vėsaus pavasario, kai oras pagaliau pradėjo šilti, saulėtomis dienomis labai norime mėgautis saule. Saulė gerina mūsų savijautą, aktyvina  kraujotaką ir skatina provitamino D3 formavimąsi organizme . Taip, visa tai puiku, bet  lepintis saule reikia protingai ir saikingai!

Eime įdegti?

Deginamės  saulėje  ne  tik gulėdami paplūdimyje prie jūros. Galima sakyti, kad žmogus visą laiką deginasi būdamas saulėje – įskaitant vaikščiojimą gatve, darbą sode ir darže, važiavimą dviračiu ir pan.

• Kiek įmanoma venkite buvimo saulėje karštu dienos metu maždaug nuo 10:30 iki 15:30 – tokiu metu rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės, nešioti saulės akinius (UV spinduliai taip pat neigiamai veikia akis), dėvėti drabužius, dengiančius nuo saulės. Užsidėkite skrybeles iš „kvėpuojančių“ natūralių šviesių spalvų audinių.
• Žinokite, kad būdami prie vandens , įdegsite greičiau, nes ultravioletiniai spinduliai atsispindi tiek nuo šviesaus smėlio, tiek nuo vandens. Taip pat verta žinoti, kad oda įdega būnant vandenyje ir esant debesuotumui (UV spinduliuotė prasiskverbia ir pro debesis ir per vandenį).

Kaip teisingai degintis saulėje?

Jūs tikrai neturėtumėte ilgai gulėti vienoje padėtyje. Jei norite įdegti tolygiai,  turite pakeisti kūno padėtį – keletą minučių galite degintis  veidu į saulę, tada gulėdami ant pilvo. Kaitaliokite kūno padėtį saulės spindulių atžvilgiu – šiek tiek po tiesioginiais saulės spinduliais, šiek tiek šešėlyje.

• Dažnai, kai lauke labai šilta ir saulėta, ypač paplūdimyje prie vandens, galite nepastebėti savo odos reakcijos į saulės poveikį. Tačiau vakare gali atsirasti stiprus įdegis ar net nudegimas. Jei odos paraudimas atsiranda maždaug po 20 minučių, tada nematomi pokyčiai prasideda praėjus vos kelioms minutėms po to, kai pradėjome degintis saulėje, vadinasi, jau yra prasidėję fotocheminiai procesai, kurie vėliau gali sukelti žalą odai. Todėl jei visą dieną praleidžiate saulėje, darykite pertraukas – pasislėpkite šešėlyje, prisidenkite drabužiais, užsidėkite skrybėlę, naudokite apsauginius kremus  nuo saulės.
• Svarbu suprasti, kad nereikia degintis tol, kol ant odos atsiranda paraudimas. Kai kas mano, kad tokiu būdu gali gauti daugiau vitamino D. Tiesą sakant, pakanka 5–15 minučių saulėje, kad gautumėte pakankamai ultravioletinės spinduliuotės ir susintetintumėte vitaminą D (su sąlyga, kad, maždaug trečdalis kūno paviršiaus bus nepadengta drabužiais, pavyzdžiui, galite dėvėti marškinius trumpomis rankovėmis ir šortus). Norint palaikyti normalų vitamino D lygį organizme, pakanka penkiolikos minučių saulės poveikio tris kartus per savaitę.

Kas nutinka odai būnant saulėje ir kaip atsiranda nudegimai? 

• Būdami saulėje, mes gauname šilumą, šviesą ir ultravioletinę spinduliuotę. Karščio dėka kraujagyslės plečiasi, oda įkaista, tačiau fiziškai mes UV spinduliuotės poveikio  nejaučiame. UV spinduliuotė veikia viršutinį odos sluoksnį, epidermį  ir giluminį dermos sluoksnį. To pasekoje, odoje prasideda uždegimas – iš pradžių tai atrodo kaip lengvas įdegis, bet pamažu virsta nudegimu.
  • Būnant saulėje suaktyvinamos odos pigmento ląstelės – melanocitai. Pigmentacija yra apsauginė odos reakcija, todėl saulės spinduliai negali  visai laisvai ir giliai įsiskverbti  į odą, antraip galėtų sukelti mutacijas  odos ląstelėse ir  odos navikinius susirgimus.
  • Per didelis ultravioletinių spindulių poveikis gali pažeisti odos struktūrą – nudeginti ją, tada oda pamažu praranda gebėjimą formuoti pigmentą. Dėl UV spinduliuotės prasideda odos senėjimas: oda praranda elastingumą, formuojasi raukšlės.
  • Mūsų platumose žmonės dažniausiai būna šviesios odos spalvos, todėl saulėje be apsaugos rekomenduojama būti ne ilgiau kaip 10-20 minučių. Būnant ilgiau saulėje, ant odos pradeda formuotis nudegimas. Iš pradžių tai yra stiprus paraudimas, vėliau – patinimas, niežėjimas, dirginimas, skausmas. Jei žmogus ir toliau būna saulėje, odos ląstelės pradeda mirti, susidaro pūslelės, oda nusilupa – tai 1 laipsnio odos nudegimas.

  Dėmesio! Jei po deginimosi saulėje  atsirado pykinimas, vėmimas, galvos skausmas – nedelsdami kreipkitės į gydytoją – galbūt  gavote saulės smūgį, kuris sukelia rimtą pavojų sveikatai.

Kaip prižiūrėti odą po deginimosi nsaulėje?

Jei asmuo nenaudoja  jokių apsaugos nuo saulės priemonių, , po 15 minučių oda gali pradėti degti, ypač žmonėms su šviesia oda, o raudonplaukiams, kurių oda itin blyški – po 5–10 minučių.

• Saulės spinduliai kenkia ir sunaikina įvairias odos ląsteles: fibroblastus (ląsteles, padedančias atstatyti kolageną). Kai kolageno skaidulos suyra, susidaro raukšlės. Besaikis deginimasis saulėje žudo ir Langerhanso ląsteles (odos imuninės ląstelės, atsakingos už odos gebėjimą apsiginti nuo mikroorganizmų ir antigenų).
• Iš kart po saulės poveikio turime padėti odos ląstelėms atsigauti ir sutepti odą kremu ar tepalu, kuris padeda sušvelninti uždegimą, nuraminti odą ir atstatyti jos drėgmės lygį (saulė  stipriai išdžiovina odą). Jei yra galimybė patekti į vaistinę, pasirinkite priemonę  skirtią odai vėsinti ir prižiūrėti po saulės nudegimo – geriau, kad ji būtų lengvos konsistencijos ir ne per tiršta.
• Jei jau juntamas skausmingas saulės nudegimas, netepkite ant pažeistos odos sunkios tekstūros kremo ar tepalo, – juo labiau ,nei grietinės, nei aliejaus. Jei nėra galimybės nuvykti į vaistinę, skausmingas nudegintos odos vietas galima apipurkšti vėsiu vandeniu.  Vanduo, garuodamas nuo karštos odos paviršiaus, atgaivins ir atvėsins. Nerekomenduojama piktnaudžiauti liaudies medicinos priemonėmis, atsižvelgiant į kontaktinės alergijos pasireiškimų sunkumą, niekada negali žinoti, kokia gali būti reakcija.
• Verta atsiminti, kad kremas skiriasi nuo tepalo – kremas gerai įsigeria į odą, o tepalas turi dengiamąjį poveikį, ilgai išlieka ant odos, neįsigeria ir dar labiau šildo pažeistą odą. Todėl drėkinamasis, gydantis ir regeneruojantis kremas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos dekspantenolio yra geras pasirinkimas. Dekspantenolis žinomas kaip provitaminas B5, kuris audiniuose virsta pantoteno rūgštimi (vitaminu B5), atkuria odos elastingumą ir skatina žaizdų gijimą. Pavyzdžiui, šios medžiagos yra kreme „Recreol“, kuris labai tinka odos uždegimams, kuriuos sukelia spindulinė terapija, fototerapija ar UV spinduliuotė ir paviršiniams odos pažeidimams (nedideliems nudegimams ir įtrūkimams, įbrėžimams ar įskilimams ) gydyti. Kremas greitai įsigeria, turi malonų vėsinantį poveikį, neturi kvapiųjų medžiagų, dažiklių ir antiseptikų. Kremą reikia tepti plonu sluoksniu ant pažeistos odos paviršiaus vieną ar kelis kartus per dieną.

Saugokite kūdikio odą!

• Jaunesni nei 7 metų vaikai neturėtų ilgai būti saulėje. Tokio amžiaus vaiko kūnas negali pagaminti pakankamai melanino, kad galėtų reaguoti į įdegį kaip suaugusieji, todėl būtinai savo vaikui uždėkite šviesios spalvos skrybelaitę, duokite gerti daug vandens ir neleiskite vaikams būti saulėje karštą popietę.
• Jaunesni nei 3 metų vaikai neturėtų būti veikiami tiesioginių saulės spindulių (su apsauginiu kremu nuo saulės ar be jo), nes tai gali neigiamai paveikti vaiko imuninę sistemą. Jei vis tik esate paplūdimyje su savo kūdikiu, būtinai padarykite vaikui šešėlį po saulės skėčiu ar paplūdimio palapine.
• Jaunesni nei 14 metų vaikai turi būti atsargūs ir vengti saulės nudegimo – tyrimai rodo, kad tai yra papildoma rizika vėliau susirgti odos vėžiu.